Tai – jau antrieji debatai, kuriuose dalyvauja visi prezidento posto siekiantys kandidatai. Praėjusios savaitės pradžioje LRT televizijos eteryje jie diskutavo apie užsienio politikos aktualijas, šį kartą – apie gynybą ir krašto apsaugą.
Už kandidatų nugarų sėdėjo juos palaikantys komandos nariai. Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda vėl atsivedė savo patarėjus, tiesa, įdomu ir tai, kad tarp jų buvo įsitaisiusi socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Socialdemokratai rinkimuose nekelia savo kandidato ir viešai išsakė paramą G.Nausėdai.
Šalies vadovo posto siekiančio mediko Eduardo Vaitkaus komanda su savimi atsinešė ir spalvingus plakatus, kuriuose buvo parašyta: „Taika, suverenitetas, darna“, „Stop ginklavimuisi“.
Ar turi vadinamąjį „išvykimo krepšį“?
Debatai prasidėjo klausimu, ar kandidatai turi vadinamąjį „išvykimo krepšį“ su maistu ir kitomis atsargomis, kurių reikėtų ištikus ekstremaliai situacijai. Apie tokį krepšį ypač pradėta kalbėti 2022-ųjų vasarį, Rusijai užpuolus Ukrainą, jį susikrauti šalies gyventojai raginami ir specialiame tinklapyje lt72.lt.
Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis atsakė, kad tokio krepšio neturi, nes „netiki, kad jo prireiktų“. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas patikino, kad tokį krepšį yra pasiruošę.
Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas įvardijo, kad jį šiuo metu „rengia“, panašiai atsakė ir dabartinis šalies vadovas G.Nausėda, pridūręs, kad jame turi dar ne viską, ko gali prireikti.
Advokatas Ignas Vėgėlė ir E.Vaitkus tikino tokio krepšio neturintys, o partijos „Nemuno aušra“ kandidatas Remigijus Žemaitaitis atsakė, kad tokį krepšį visada turi, nes „daug turistauja“.
I.Šimonytė sureagavo į E.Vaitkaus žodžius
Kandidatų debatuose buvo pasiteirauta, kaip jie užtikrintų nuoseklesnį ir efektyvesnį visuotinės gynybos įgyvendinimą. Čia iš karto išsiskyrė E.Vaitkaus nuomonė.
„Sakote, visuotinė gynyba? Su kuo ruošiamės kariauti? Kokia diplomatija, kokie planai, kokie politikai privedė iki to, kad mes dabar turime su kažkuo kariauti mažoj Lietuvoj? Ką mes padarėme, kad įvyko tokia situacija, ką mūsų valdžia padarė?“ – klausė E.Vaitkus.
Jis pridūrė, kad grėsmę šalies nacionaliniam saugumui esą kelia patys politikai, kritikos E.Vaitkus pažėrė ir Valstybės saugumo departamentui, kuris neva tiesiogiai dalyvauja rinkiminėje kovoje ir „neaišku, kam dirba“, kritikavo ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri neva nesuorganizuoja lygiateisių rinkimų ir sukelia Lietuvos žmonėms pavojų.
Į šį oponento pasisakymą suregavo premjerė I.Šimonytė. Pasak jos, yra trys kertiniai dalykai, kurie yra svarbūs visuomenės įsitraukimui, o vieno iš jų svarbą įrodo E.Vaitkaus žodžiai.
„Pirmas dalykas yra atsparumas – tai, kad visuomenė galėtų suprasti, jog tai, ką čia ką tik kalbėjo ponas Vaitkus, yra Kremliaus propaganda, ir sugebėtų šitą propagandą atskirti nuo to, kas yra tiesa, o kas yra vertybės, kurios yra gintinos“, – atkirto ji.
Diskutuodami apie visuotinės gynybos principus kai kurie kandidatai pasidžiaugė Šaulių sąjungos veikla ir akcentavo jos svarbą, tačiau čia ir vėl išsišoko E.Vaitkus.
„Šaulių sąjungos vadovas viešai diskutuoja, kaip nužudyti signatarą Vaišvilą, ir mes visi tai toleruojame“, – mostelėdamas ranka į už jo sėdintį Zigmą Vaišvilą pareiškė kandidatas į prezidentus, sukeldamas sarkastišką G.Nausėdos ir I.Šimonytės šypseną.
Ar pritartų privalomam visuotiniam šaukimui?
Kandidatų buvo pasiteirauta, ar jie pritartų privalomam visuotiniam šaukimui. Pirmasis kalbėjęs Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis pabrėžė, kad tiek jis, tiek jo vadovaujama politinė jėga visuotinio šaukimo idėjos nepalaiko.
Jo teigimu, visuotinis šaukimas yra „brangus dalykas, kuris neduoda tiek pridėtinės vertės krašto apsaugai ir mūsų apginamumui, kiek galėtų duoti tas lėšas investavus į oro gynybos, priešlaivines sistemas, dronų gamybos pajėgumus, gynybos pramonės vystymą ir panašius dalykus“.
„Paskui gerbiamas Andrius nuvažiuos į Suomiją, pasižiūrės, kokio dydžio Suomijoje yra rezervas ir sakys, o kodėl mes neturime tokio rezervo, kaip suomiai“, – replikavo I.Šimonytė, apeliuodama į anksčiau A.Mazuronio išsakytą kritiką Vyriausybei, kad ši, kitaip, nei suomiai, žmonėms nedalina informacinių lapelių su nurodymais, kaip elgtis grėsmės atveju.
Konservatorių kandidatė į prezidentes tvirtino pritarianti visuotinio šaukimo idėjai, tačiau atkreipė dėmesį, kad jos įgyvendinimas galimas tik tam tikrais etapais.
„Tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi, ir tais etapais reikia judėti į priekį“, – kalbėjo I.Šimonytė.
G.Nausėda teigė palaikantis privalomą visuotinį šaukimą, tačiau jo įgyvendinimas, anot jo, turi būti planuojamas protingai, nes dabartinė atrankinė sistema kelia daug klausimų dėl jos skaidrumo.
„Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums pirmiausia suformuoti visuotinio šaukimo būdu pakankamą šauktinių skaičių, o tai automatiškai turėtų teigiamos įtakos aktyviajam mūsų kariuomenės rezervui, kuris sudaro 27–28 tūkst., tuo tarpu bendras rezervas – daugiau kaip 100 tūkst.
Negalima turėti pakankamo rezervo, jeigu mes nepasitelkiame per visuotinį šaukimą mūsų jaunųjų“, – sakė jis.
Savo ruožtu E.Vaitkus aiškino, kad visuotinis šaukimas neišspręstų jokių Lietuvos saugumo ar gynybos problemų.
„Tą įrodo ir Ukrainos pavyzdys. Patrankų mėsa – tvarkoje, reikalinga, jeigu mes nusprendžiame kariauti Lietuvos teritorijoje, bet tam ir reikalinga diplomatija, kad jokio karo nebūtų“, – teigė kandidatas.
„Joks karių skaičius Lietuvoje, tegul jų būna ir milijonas, niekada neapsaugos Lietuvos. Galime paskirti 20 mlrd. eurų per metus, visą savo biudžetą, karo reikmėms, mes neapsisaugosime nuo savo klaidingos užsienio politikos ir joks visuotinis šaukimas mums šitoje vietoje nepadės“, – pridūrė jis.
Demokratų kandidatas G.Jeglinskas pažymėjo, kad visuotinis šaukimas yra labai svarbus mūsų visuomenės stiprinimo elementas ir turime padaryti viską, ką galime, kad suteiktume jaunuoliams tiek patirties, kad jie būtų pasirengę ir taptų tikrais šalies pariotais.
„Bet turime užduoti klausimą, kodėl mes vykdome šaukimą – didinti rezervą ar stiprinti mūsų pilietinę visuomenę? Aš manau, kad abu šie klausimai nėra vienas kitam prieštaraujantys“, – teigė G.Jeglinskas.
R.Žemaitaitis sakė kol kas susilaikantis nuo pritarimo visuotiniam šaukimui, nes jis esą nesulaukia atsakymų į klausimus, kiek mums tai kainuotų ir kokią naudą duotų. Įtarimų jam kelia ir išimtys, kodėl kai kurie jaunuoliai privalo tarnauti, o kiti nesunkiai gali išsisukti nuo tarnybos.
Laisvės partijos kandidatas D.Žalimas akcentavo, kad net Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog visi piliečiai turi karo prievolę, nuo kurios negali būti atleisti net dvasininkai.
„Akivaizdu, matyt, kad prie to tikro visuotinumo tikrai prieisime, jeigu mes rimtai užsibrėžę su atitinkamu finansavimu ilgainiui sukurti nacionalinę diviziją“, – kalbėjo jis.
Save išsikėlęs I.Vėgėlė teigė visuotiniam šaukimui nepritariantis, nes Lietuva turi ribotus finansus, todėl juos turėtų skirti savo profesionaliai kariuomenei. O paprastiems žmonėms valdžia esą galėtų organizuoti privalomus kursus bei liberalizuoti ginklų įsigijimą.
G.Nausėda: „Tai jūs balandžiams ketinate vadovauti?“
Į tai I.Šimonytė atsakė, kad visuotinis privalomas šaukimas tam ir reikalingas, jog žmonės žinotų, kaip su tais ginklais elgtis.
„Jūs pats sau prieštaraujate sakydamas, kad visuotinis šaukimas yra brangu, bet profesinė karo tarnyba yra dar brangesnė. Dėl tos priežasties valstybėse, kuriose šiuo metu nėra šaukimo, yra svarstoma apie jo sugrąžinimą“, – pastebėjo ji.
„Ir tai labai gerai atspindi pakitusį suvokimą apie grėsmes saugumui, nepaisant to, ką čia ponas Vaitkus kalba, nes jo užsienio politika turbūt yra iš karto pasiduoti, prisijungti prie Kremliaus, ir tada nereikės su niekuo kariauti“, – sakė I.Šimonytė.
Kandidatas į prezidentus E.Vaitkus atsakė, kad karą esą skatina mūsų valdžia, o jo tikslas – karo išvengti, sugyventi su kaimynais.
„Kryme papasakokite arba Donbase, kaip tai veikia“, – atrėžė I.Šimonytė.
E.Vaitkaus pasisakymai papiktino ir G.Nausėdą: „Aš neketinau reaguoti į tai, ką sako ponas Vaitkus, na, bet negaliu. Ar jūs žinote, kad mes esame kandidatai į postą, kuris vadinasi vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tai jūs balandžiams ketinate vadovauti?“
Apkaltino klaidinimu
Kalbėdamas apie pajėgumų plėtojimą I.Vėgėlė valstybės vadovams įgėlė dėl šalyje esančių priedangų, kur karo atveju galėtų slėptis žmonės.
„Ten eiti tai turbūt tik ieškoti mirties. Labai gaila, kad niekas iki šiol nedarė tiesiog inventorizacijos – Vilniuje mes turime daug tokių dalykų, kur galima lįsti, bet mes net inventorizacijos nepasidarę, nes galbūt dėl to, kad vilniečių mažai yra“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
I.Šimonytė savo ruožtu advokatą apkaltino klaidinimu. „Kas jau buvo padaryta, tai tikrai buvo padaryta inventorizacija, ir mes žinome tiksliai, kiek turime priedangų, kiek turime kolektyvinės apsaugos statinių“, – aiškino ji.
I.Vėgėlė šiai atsakė, kad vaikų darželis nėra priedanga, todėl reikia kalbėti apie realias slėptuves.
Apie civilines priedangas pasisakė ir G.Nausėda, pridūręs, kad didžiulė dalis slėptuvių svarbiausių reikalavimų šiandien greičiausiai neatitinka.
„Problema yra ta, kad mes tai suinventorizavome, bet techninis reglamentas arba sąlygos buvo patvirtintos, jeigu atmintis neapgauna, šių metų kovo 28 dieną. Tai klausimas, ar pagal šitas technines sąlygas tai, ką mes suinventorizavome, atitinka tas sąlygas. (...) Kokybiškai tai yra, deja, nepatenkinantys reikalavimų dalykai“, – svarstė G.Nausėda.
„Sąlygos yra naujai statybai, tai tą reikia labai aiškiai suprasti, kad, kai tu statai namą nuo nulio, tu gali tuos reikalavimus pilnai įgyvendinti ir privalai juos įgyvendinti. Bet kai mes kalbame apie tai, ką dabar turime, mes turime išnaudoti visą tą turtą, kuris jau buvo sukurtas, pagal tas paskirtis, kurioms gali tekti jį naudoti“, – nurodė I.Šimonytė.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
